Savivaldybių ir kitų valstybės institucijų bei nevyriausybinių organizacijų atstovai dalyvavo seminare „Migrantų integracija savivaldybėse: europinė patirtis ir Lietuvos praktika“

2016 m. spalio 31 d.

Spalio 25 – 26 dienomis Trakų rajone vyko seminaras „Migrantų integracija savivaldybėse: europinė patirtis ir Lietuvos praktika“, skirtas prieglobsčio prašytojų, prieglobstį gavusių užsieniečių ir kitų iš užsienio atvykusių asmenų integracijos klausimams aptarti. Seminare dalyvavo atstovai iš Vilniaus, Kauno, Klaipėdos miestų savivaldybių, Akmenės, Jonavos, Švenčionių rajonų savivaldybių ir Elektrėnų savivaldybės, taip pat nevyriausybinių organizacijų atstovai, bei dalyviai iš kitų valstybės institucijų.

 

Seminaro metu pasidalinta Europos šalių patirtimi pabėgėlių ir kitų migrantų integracijos srityje, diskutuota apie užsieniečių integracijos iššūkius, su kuriais susiduriama Lietuvos savivaldybėse, taip pat buvo pristatyta Socialinių paslaugų priežiūros departamento prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos užsakymu naujai parengta mokymų programos metodologija „Migracijos samprata ir tarpkultūrinė kompetencija darbe su prieglobsčio gavėjais: sociologinis, teisinis ir kultūrinis pjūviai“, skirta darbuotojams, dirbantiems prieglobstį gavusių užsieniečių socialinės integracijos srityje.

 

Seminaras organizuotas  Socialinės apsaugos ir darbo bei Švietimo  ir mokslo ministerijų, įgyvendinant ES švietimo, mokymo, jaunimo ir sporto programą „Erasmus+“, kartu su Socialinių paslaugų priežiūros departamentu prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Švietimo mainų programos fondu, Jaunimo tarptautinio bendradarbiavimo agentūra bei bendradarbiaujant su Švedijos ambasada.

 

Pirmąją seminaro dieną įžanginį sveikinimo žodį tarė Švietimo ir mokslo ministerijos Pagrindinio ir vidurinio ugdymo skyriaus vyriausioji specialistė Ona Čepulėnienė, bei Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Struktūrinės paramos valdymo skyriaus vyriausioji specialistė Violeta Plotnikovienė. Pranešimus apie migracijos priežastis ir pasekmes skaitė dr. Eglė Verseckaitė (Grzeskowiak), gerąja pabėgėlių priėmimo ir integracijos patirtimi Nordanstig savivaldybėje dalijosi Švedijos Nordanstig savivaldybės atstovė Bente Sandström, taip pat Estijos patirtį, dirbant  su mokyklos bendruomene, priimant atvykusius pabėgėlių vaikus, pristatė Estijos švietimo ir mokslo ministerijos atstovė Kersti Kivirüüt. VŠĮ Vilniaus „Versmės“ katalikiškosios gimnazijos direktorė Violeta Ališauskienė papasakojo, kaip sekasi integruoti kitų kultūrų vaikus, atskleidžiant kiekvieno žmogaus asmeninių nuostatų tvirtumą, asmenybių savitumą, akademines galimybes ir gebėjimus. Direktorė pabrėžė, kad svarbus yra integracijos į gimnazijos bendruomenę plano parengimas, stebėsena ir koregavimas. Gimnazijoje stengiamasi pozityviai komunikuoti su mokinio šeima, nuolat kelti darbuotojų kvalifikaciją, rengti kitų kultūrų pažinimo pamokas mokiniams ir ugdyti vidines vertybines nuostatas.

 

Seminaro dalyviai turėjo galimybę pasidalinti turima darbo su pabėgėliais patirtimi konkrečiose savivaldybėse. Suformuotose keturiose darbo grupėse buvo diskutuojama, kaip šiuo metu vyksta integracija, ko trūksta, kad integracija vyktų sėkmingiau, kokių imtis priemonių tam tikrose situacijose: pasitinkant pabėgėlius bei priskiriant jų šeimoms atsakingą asmenį (kuratorių), kuris padėtų, lydėtų, tarpininkautų ir atstovautų siekiant sėkmingai susirasti būstą, įsitraukti į darbo rinką, sveikatos sistemą, susitikti su bendruomene, dalyvauti visuomeniname gyvenime, taip pat padėtų vaikams įsitraukti į švietimo sistemą. Dienos pabaigoje vyko interaktyvi neformali diskusija, aptariant kultūrinius stereotipus, kultūrų įvairovę.

 

Antrąją seminaro dieną visus seminaro dalyvius pasveikino Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Lygių galimybių skyriaus vedėja Eglė Čaplikienė. Savaitraščio „Veidas“ vyriausiasis redaktorius Evaldas Labanauskas iš savo asmeninės patirties papasakojo apie pabėgėlius, su kuriais teko bendrauti gyvai ir rengti interviu lankantis Graikijoje. Pranešėjo nuomone, norint suprasti pabėgėlius, visų pirma reikia suvokti jų viltis ir nusivylimą. Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Psichiatrijos klinikos dėstytoja, Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos Metodinio skyriaus viršininkė dr. Asta Dervinytė–Bongarzoni skaitė pranešimą tema „Ką reiškia gyventi svetur ir kaip galime padėti“ ir dalinosi savo patirtimi dirbant su prieglobsčio prašytojais Italijoje, Romos savivaldybėje. Ji įsitikinusi, kad žmonės migruodami kartu su savimi nešasi rūpestį išsaugoti savo kultūrinį tapatumą. Tokie persikėlimai gyventi svetur yra ženklių ir drastiškų gyvenimo pokyčių priežastis. Mykolo Riomerio universiteto docentas dr. Laurynas Biekša ir Vilniaus arkivyskupijos „Caritas“ Užsieniečių integracijos programos vadovė Ilma Skuodienė pristatė mokymų programos metodologiją „Migracijos samprata ir tarpkultūrinė kompetencija darbe su prieglobsčio gavėjais: sociologinis, teisinis ir kultūrinis pjūviai“. Metodologijos leidinio santrauka buvo padalinta kiekvienam seminaro dalyviui ir sulaukė didelio auditorijos susidomėjimo. Akmenės rajono savivaldybės gerąja patirtimi dalijosi Akmenės rajono meras Vitalijus Mitrofanovas, pristatydamas pranešimą „Bendruomenės vaidmuo migrantų integracijos procese“.

 

Dviejų dienų seminarą apibendrino Socialinių paslaugų priežiūros departamento direktoriaus pavaduotoja Eglė Kuisienė, pasidžiaugdama, kad gerųjų patirčių prieglobsčio prašytojų, prieglobstį  gavusių užsieniečių ir kitų iš užsienio atvykusių asmenų integracijai mes jau turime Lietuvos savivaldybėse. Pavaduotoja paskatino apsikeisti kontaktais, bendradarbiauti ir ta gerąja patirtimi dalintis tarp savivaldybių institucijų, bendruomenių ir nevyriausybinių organizacijų.