Migracijos metodologija – pačiu laiku

2016 m. spalio 18 d.

2016 metais Socialinių paslaugų priežiūros departamentas prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SPPD) iniciavo naujos metodologijos „Migracijos samprata ir tarpkultūrinė kompetencija dirbant su prieglobsčio gavėjais: sociologinis, teisinis ir kultūrinis pjūviai“ sudarymą. Ši metodologija – tai įrankis, padėsiantis su pabėgėliais dirbantiems žmonėms geriau suprasti migracijos problemas teisiniu, sociologiniu ir kultūriniu požiūriu. Remiantis šia medžiaga 2016 m. spalio mėn. jau surengti pirmieji mokymai savivaldybių administracijų deleguotiems specialistams, kurie bus atsakingi už pabėgėlių integraciją.

 

Pabėgėlių krizė palietė Europos kontinentą, imigracijos ir prieglobsčio (politikos) situaciją žemyne pakeisdama iš esmės. Nuo Antrojo pasaulinio karo Europos Sąjunga dar nebuvo susidūrusi su tokiais tarptautinės migracijos iššūkiais. Atsižvelgiant į dabartines migracijos tendencijas ES ir už jos ribų, metodologijos pagrindu organizuotų mokymų dalyviai buvo supažindinti su Viduržemio jūros regione ir šiuo metu Europos Sąjungoje vykstančia migracijos krizę, galimais problemų sprendimo būdais ir ES politikos įtaka šiuolaikiniams migracijos procesams.

 

Padės integracijai

 

„Žinoma, tokia metodologija galėjo būti parengta ir anksčiau, tačiau ji sukurta tikrai ne per vėlai ir, manome, neabejotinai palengvins prieglobsčio prašytojų, kuriuos Lietuva įsipareigojo priimti, integraciją“, – sako SPPD direktoriaus pavaduotoja Eglė Kuisienė.

 

Pagrindinis beveik 70 puslapių apimties dokumento tikslas – supažindinti su prieglobsčio prašytojais dirbsiančius specialistus su iššūkiais bei problemomis, galinčiomis kilti dirbant su šia tiksline žmonių grupe. Pasak E. Kuisienės, labai svarbu, kad metodologijoje į problemą žvelgiama plačiai, aptariami teisiniai, socialiniai, sociologiniai, politologiniai bei kultūriniai aspektai.

 

Primename, kad Lietuva per dvejus metus įsipareigojo priimti ir integruoti kiek daugiau kaip 1000 pabėgėlių. Tam tikslui Lietuvos Respublikos Vyriausybės posėdžio sprendimu kiekvienoje savivaldybėje paskirtas atsakingas darbuotojas, kuris koordinuos užsieniečių, gavusių prieglobstį Lietuvos Respublikoje, integracijos teikimą savivaldybės teritorijoje.

 

Remiantis metodologija atsakingiems savivaldybių administracijų darbuotojams jau surengti dveji mokymai. „Žinoma, su prieglobsčio prašytojais susidurs gerokai daugiau žmonių. Integruoti dažnai tenka šeimas, o ne pavienius asmenis, tad integracijos procese dalyvaus įvairių sričių atstovai – socialiniai darbuotojai, medikai, švietimo sistemos darbuotojai, darbo biržos atstovai, kitų sričių specialistai. Jei tik turėsime pakankamą programos finansavimą, ketiname surengti mokymus visuose Lietuvos regionuose platesniam specialistų ratui“, – sakė E. Kuisienė.

 

Mokymai keičia požiūrį

 

„Labai gerai, kad metodologija migraciją pristato kompleksiškai, paliesdama ne vien teisinius dalykus, bet ir politines migracijos priežastis, kultūrinius skirtumus ir poreikius. Visų pirma, tai leidžia daug aiškiau suvokti situaciją ir pakeičia požiūrį į problemą. Neslėpsiu, mokymuose jautėsi, kad dalis dalyvių atvyko su išankstinėmis nuostatomis. Kai susipažįsti su visa informacija, požiūris labai pasikeičia“, – sakė viena mokymų organizatorių, SPPD Socialinių programų valdymo skyriaus vedėja dr. Živilė Šukytė-Kraskauskienė.

 

Pasak specialistės, girdint vien Lietuvai skirtą prieglobsčio prašytojų integravimui nustatytą kvotą, be konteksto, problema atrodo vienaip. Bet kai sužinai, kiek į Lietuvą apskritai imigruoja žmonių, palygini, kokie srautai plūsta į kitas valstybes, nepriklausančias ES, taip pat kiek žmonių priima tokios valstybės, kaip Vokietija, Švedija, ir juos integruoja, pamatai visą migracijos paveikslą, ir pabėgėlių integracija neatrodo dramatiškas veiksmas.

 

Mokymų metu, Ž. Šukytės-Kraskauskienės pastebėjimu, aiškiai matėsi, jog savivaldybėse, kurios iki šiol nesusidūrė su pabėgėliais, trūksta suvokimo apie migracijos procesus. Ir ne tik suvokimo apie reiškinį, bet ir apie teisinius klausimus.

 

„Šis nežinojimas – natūralus, juk dažnas žmogus su migracijos problemomis iki šiol neturėjo jokio sąlyčio. Tačiau galima pasidžiaugti, kad bent jau mokymuose dalyvavę specialistai labai imlūs ir aktyvūs. Mokymų metu atliekant praktines užduotis buvo akivaizdu, kad susirinkusieji sugebės susidoroti su iššūkiais“, – sakė Ž. Šukytė-Kraskauskienė.

 

Trūksta visuomenės švietimo

 

„Labai puikūs mokymai, padedantys suvokti visus iššūkius, kurie gali iškilti integruojant pabėgėlius ir koordinuojant integracijos veiklą. Šis procesas apima labai daug niuansų, pradedant gyvenamosios vietos jiems paieška, baigiant bendravimu mokyklose, lankantis pas gydytojus, kalbiniais ir kultūriniais barjerais. Seminarų metu gavome esmines gaires, padėsiančias susidoroti su iššūkiais, kai jie iškils“, – mokymus įvertino Daiva Ūselienė, Jonavos r. savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus vedėja.

 

Pasak jos, su metodologijoje pateikta medžiaga reiktų susipažinti kuo platesniam žmonių ratui, pradedant migracijos temomis rašančiais žurnalistais. „Esu susipažinusi su pabėgėlių integravimo Švedijoje tvarka. Ten jie gauna būstą iškart su visais reikalingiausiais buities daiktais – puodais, skalbimo mašinomis ir pan. Tie daiktai dažniausiai yra naudoti ir suaukoti pačių švedų. Ar Lietuvoje žmonės aukotų? Bent regionuose vargu, nes žmonės nelabai suvokia, kas tie pabėgėliai, kodėl jie čia yra, ir skaito tik apie jų nusikaltimus, politikų kalbas apie juos, kaip nepakeliamą naštą“, – sako D. Ūselienė.

 

Mokymų metu buvo diskutuojama, kas yra pabėgėliai Lietuvoje ir kuo jie skiriasi nuo kitų migrantų grupių, koks yra ES bei Lietuvos Respublikos teisinis reguliavimas, siekiant užtikrinti tarptautinę apsaugą tiems asmenims, kuriems jos reikia, bet kartu nesuteikiant prieglobsčio tiems, kurie piktnaudžiauja prieglobsčio procedūra. Taip pat informuota, kokios yra teisinės socialinės integracijos garantijos, kurias suteikia Lietuva prieglobstį gavusiems asmenims, kas tai yra pabėgėlių socialinė integracija, kaip ji organizuojama Lietuvoje.

 

Svarbiausia sugriauti mitus

 

Pasak vieno Migracijos metodologijos rengėjų dr. Karolio Žibo, kuriant šią metodinę medžiagą buvo stengiamasi akcentuoti dvi kryptis – teisinę integracijos tvarką ir migracijos sampratą plačiąją prasme.

 

„Lietuvoje, kaip ir visoje Europoje, kuri po Antrojo pasaulinio karo dar nėra susidūrusi su tokiu dideliu pabėgėlių skaičiumi, vyrauja  daug iš nežinojimo kilusių mitų apie migraciją ir pabėgėlius. Todėl labai svarbu susipažinti ne tik su teisine migracijos puse, bet su visu kontekstu. Tai griauna mitus, išankstines nuostatas ir leidžia efektyviau dirbti“, – teigia sociologas, tyrėjas ir NVO aktyvistas žmogaus teisių, lygių galimybių, pabėgėlių ir kitų imigrantų socialinės integracijos, kovos prieš prekybą žmonėmis, prieglobsčio ir migracijos srityse.

 

K. Žibo manymu, su parengta medžiaga, ypač regionuose, kur žmonės rečiau bendrauja su užsieniečiais, derėtų susipažinti kuo didesniam ratui žmonių – socialiniams darbuotojams, pedagogams, medikams, kitiems. „Jaučiasi, kad ypač regionuose žmonių nuomonė pabėgėlių atžvilgiu remiasi stereotipais ir viešajame diskurse vyraujančiomis nuostatomis. Tačiau žvelgiant plačiau į Lietuvos demografinę padėtį, išorinę ir vidinę emigraciją, tikėtina, kad ateityje migracija ir prieglobstis bus vienas iš demografinių iššūkių sprendimo instrumentų“, – sako K. Žibas.

 

Migracijos metodologiją SPPD užsakymu rengė dr. Karolis Žibas, prof. Egdūnas Račius (Vytauto Didžiojo universiteto Regionistikos katedros vedėjas, religijotyrininkas, islamo tyrinėtojas), dr. Laurynas Biekša (advokatas, daug metų teikiantis teisinę pagalbą prieglobsčio prašytojams, pabėgėliams ir migrantams, dalyvaujantis Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugijos bei kitų organizacijų projektuose prieglobsčio bei migracijos srityje) ir Ilma Skuodienė (Vilniaus arkivyskupijos Caritas Užsieniečių integracijos programos vadovė daugiau kaip trylika metų, konsultuoja, analizuoja ir teikia tiesiogiai paslaugas prieglobsčio prašytojams, pabėgėliams ir trečiųjų šalių piliečiams integracijos klausimais Lietuvoje).

 

Mokymų programos metodologiją MIGRACIJOS SAMPRATA IR TARPKULTŪRINĖ KOMPETENCIJA DARBE SU PRIEGLOBSČIO GAVĖJAIS: SOCIOLOGINIS, TEISINIS IR KULTŪRINIAI PJŪVIAI rasite čia...